Laima Lavastė „Skersgatvis dviems“
Prisimenu tėvulį, pasakojantį vaikystės
nutikimą. Iš „veselijos“ grįžę tėvai parnešė namiškiams „gastinčiaus“. Šviesaus
pyrago gabalėlius tėvulis greitai sulapnojo. O tamsesnius, rudo kepinio gabaliukus - švyst į palovį ir numetė, sumojęs,
kad prastai atrodantis kepinys - tai jau tikrai negardus, nevertas ragauti. Kai alkio kirminėliai
smaližiaus pilve ėmė maištauti, mažam
neišmanėliui teko lįsti po lova ir ieškoti saldžiųjų vestuvių likučių. Ir
paragavus nustebti, jog tasai prastai išrodantis yra kur kas geresnio skonio už
anksčiau ragautą. Moralas visiškai paprastas: neįsitikinus, negalima daryti
skubotų išvadų. Apgavikiškas pirmasis įspūdis klaidina. Atrodytų, prie ko čia pyragai,
moralai ir knygos? Rašau visa tai, nes gana panaši „pyragų“ istorija nutiko ir
man pažintyje su „Lietuvos ryto“ žurnalistės Laimos Lavastės knyga „Skersgatvis
dviem“. Iš Lietuvos gavusi kelias naujas knygas, puoliau godžiai skaityti tų,
kurios, žinojau, man patiks. O šiai didelės meilės kažkodėl nepajutau. Žiūrėjau
į ją ir galvojau, kam užsisakiau, kam žmogų varginau, prašydama nupirkti ir
pargabenti nepigiai kainuojančią knygą Čikagon? Taigi, pavarčiusi gražiai
iliustruotus knygos puslapius, puoštus žaismingomis siciliečio
Sani Restuccia ir lietuvių aktorės Ingos Jankauskaitės fotografijomis,
paskubomis paskaičiusi kelis įrašus, bet taip
ir nepajutusi poreikio skaityti, naują knygą nutrenkiau knygų lentynon.
Nutrenkiau dulkėti, laukti kol suliepsnos „skaitymo ugnelė“. Ilgai laukti
įsižiebiančios liepsnos nereikėjo. Kai visos naujos knygos buvo perskaitytos,
teko išsitraukti ir tą nepagarbiai įvertintąją ir... atsiprašyti.
Du vakarus nepaleidau jos iš rankų. Nuotaikinga interviu knyga vertė nuoširdžiai kvatoti iš žodžio kišenėje neieškančios žurnalistės tiesmukų atviravimų bei jos kalbinamųjų sąmojo. Bet ne tik juoko teikė skaitinys. Knyga teikė ir naujo požiūrio į dviejų lyčių bendrystę, į visą tai, kas sietina su moterimi ir vyru - tais grožį bei jėgą atstovaujančiais gamtos tvariniais, pliusu ir minusu, traukiančiais ir atstumiančiais vienas kitą. Būtent šią neišsemiamą temą įvairiausiais rakursais ir nagrinėja rašytoja L. Lavastė antrojoje savo knygoje „Skersgatvis dviems“.
Kadangi tema daugialypė, minčių tvarkai palaikyti autorė pasitelkė abėcėlės chronologiją. Suskirsčiusi aprašomas temas į skiltis Aš, Begėdė, Chirurgas, Draugystė, Erotika, Fortepijonas, Mano vyras - gėjus, Hedonizmas, Ištikimybė, Jaunystė ir t.t., autorė bando pateikti savitą viziją į moters ir vyro santykius, kuriuose jie jaudinamai nuogi. Nuogi dvasia ir kūnu.
Negalima nesutikti su režisieriaus Artūro Pozniakovo mintimi, kad „meilė - ne vertybė, o fenomenas“. Knygos autorė bando išgauti paslaptį iš tų, kurie gyvenime neabejotinai buvo palytėti stipraus meilės jausmo. Jausmo, padariusio tuos žmones visomis prasmėmis turtingais, galinčiais būti sektinu pavyzdžiu, vertus pagarbos. Plastikos chirurgas Kęstutis Vitkus, žinoma išeivijos verslininkų pora Aleksandra ir Juozas Kazickai vaizdingai pasakoja meilės prisijaukinimo bei jos puoselėjimo paslapčių istorijas, besitęsiančias ne vienerius metus, bet dešimtmečius.
Prieš draugystę ir meilę parklupdomos aikštingos ambicijos. Tauriausiems jausmams dedikuojamos eilės. Būtent eilės. Jei turėsite progos skaityti šią knygą, viliuosi, liksite sužavėti ilgamečio Vilniaus universiteto rektoriaus a.a. Rolando Povilionio lyriškais išsiliejimais, skirtais mylėtai moteriai - vienintelei moteriai, pamiltai iš pirmo žvilgsnio. Moteriai, dėl kurios paprastas kaimo vaikis užsibrėžė pasiekti mokslo aukštumas, dėl kurios prisiekė daryti viską, kad būtų vertas jos dėmesio, amžinos dvasios draugystės ir meilės.
Aktoriai Romas Ramanauskas, Česlovas Stonys jaunas dienas praleido bohemos viršūnėse. Tokie, kaip jie tiek gatvėje, tiek teatre buvo išmylėti gerbėjų žvilgsnių. Ne tik gražiausios, bet ir, anot pačių pašnekovų, įdomiausios moterys be vargo buvo jų paslaugoms. Į jų gyvenimus meilė atėjo ne kartą. Tačiau... neužsibuvo ilgam. Aistra išsidūko ir užtrenkusi duris išėjo kitur. Liko vienišas prisiminimų ir ilgesio pilnas gyvenimas. Liko laukimas. Net stambia rašysena iškeverzotas užrašas ant Č.Stonio sodybos tvoros „Duok Dieve sveikatos ant mergų ukvatos“ neprišaukia laukiamų meilės mūzų.
Kiek ironiškai, su paslaptimi apie mūzas postringauja ir pianistas Petras Geniušas, moterų dėmesio nestokojantis sicilietis verslininkas Džiuzepė, dainuojamosios poezijos atlikėjas aktorius Olegas Ditkovskis.
Apie pačią didžiausią meilę - meilę gyvenimui - mintimis dalijasi per anksti gyvuosius palikusi dailininkė, rašytoja bei publicistė a.a. Jurga Ivanauskaitė.
Neišmylėtos moterys. Kokios jos? Jaunos, dailios, apgaule apvesdintos ir paverstos priedangomis vyrams. Šios moterys gyvena su galantiškais vyrais, daug pasiekusiais karjeroje, turtingais, tačiau mylinčiais ne jas, bet... vyrus. Skaudžios. Tragiškos. Tikrai vertos dėmesio anonimiškos išpažintys.
Įdomus jaunos moters atsivėrimas apie moterystės atributo - krūties netektį. Kūno skulptoriai - mikrochirurgijos specialistai - skalpelio pjūviais iš poodinių pilvo sluoksnių bando atkurti tai, ką pasiglemžė vėžys - tą suniokotą dvynę sesę, kuri ateityje prikels numirusį moteriškumą, panaikins nepilnavertiškumo pojūtį, teiks laimės akimirkas jai ir jam.
Savo knygoje autorė paliečia aktualias temas apie medikų intervenciją į moteriškąjį kūną - plastines veido operacijas, nėštumo nutraukimą bei dirbtinį apvaisinimą.
Rašo ir apie tuos, prieš kurių Likimą buvo bejėgė medicina. Nuo vaikystės Jūratė Kazickaitė svajojo apie didelę šeimą, namus pilnus mažų kojyčių tripsenimo, vaikiško klegesio, išdaigų. Verslininkei, filantropei, žurnalistei ir jos vyrui Rodžeriui, buvusiam JAV prezidento Bilo Klintono finansų patarėjui, Dievas, rodos, nepašykštėjo ničnieko: gražių tarpusavio santykių, karjeros, materialinės gerovės. Aukščiausiasis davė visko, išskyrus savus palikuonis. Tačiau, neskyręs savų vaikučių, neatėmė galimybės atlikti didelės pagarbos vertos misijos - būti įtėviais tiems, kas mažųjų atsisakė.
Plačiai nekomentuosiu visuomenės nuomonės apie moteris, savo kūnu užsidirbančias pragyvenimui. Tiksliau - maitinančias mažamečius vaikus, kovojančias už jų ir savo varganą būvį bei išlikimą. Apmaudu, kad kūno pardavėjos kartais net nežino, kieno tai vaikai. Tik spėlioja ar magistralės „Via Baltica“ pakelėje sutikto tvarkingo esto, ar lygiavertiškai garbinančio nuogalių ir popiežiaus nuotraukas lenko? O gal tai pačių nemandagiausių, jų žodžiais tariant, „tikrų sadistų“ kaimynų rusų ar tautiečių lietuvių tolimųjų reisų vairuotojų, vaikai? Nesugaudysi vėjo laukuose, neišsiaiškinsi tėvystės teisių. Sunkvežimiai su tomis teisėmis išsivažinėjo į nežinomas puses, palikdami kūno prekiautojas sankryžose, kur gyvenimas darda tik jom vienom pažįstamuose ratuose. Intymus gyvenimas, naktinės situacijos, už kurias neaišku ką labiau reikėtų kaltinti – ar moterų iškreiptą psichologiją, nenorą gyventi kitaip, ar valstybę, nesugebančia pasirūpinti savo piliečių normaliu pragyvenimu, ar tą, kurį visi linkę rūgoti dažniausiai - Likimą, Dievą? Iš visų L. Lavastės pašnekovų, jaunos kūno paslaugų teikėjos, pasivadinusios Irma, išpažintis bene labiausiai jaudino nuoširdumu ir nesumeluotais faktais.
Kaip supratote, knygos temų gausoje esama ir idealizmo, ir ne visai altoriškų aprašymų. Tačiau limituota laikraščio erdvė neleidžia detaliai išsakyti visų patirtų įspūdžių ar paliesti visų aspektų, kuriais dalijasi autorė.Iš kitos pusės, vargu ar reikia nuodugnaus aprašymo. Geriau darykite taip, kaip Martynas Mažvydas prisakė: ,,Imkite [...] ir skaitykite“.
Pagarbiai- Laima ,
Red. prierašas: Ne kartą sulaukėme skaitytojų klausimų, kur gauti Laimos rekomenduojamas knygas.
Atsako Laima. „Daugelis mano skaitomų knygų atkeliauja iš Lietuvos. Vis dar
atsiranda geradarių, iš gimtinės pargabenančių spaustuvės dažais kvepiančių
brangių ”dvasios rūbų”. Bet nebūtina
nepatogumais apkrauti aplinkinių, puikių skaitinių galima įsigyti ir čia.
Patarčiau paieškoti „Tau ir Man“ internetinėje parduotuvėje www.tauirman.com .Čia rasite tikrai didžiulį įvairiausių
leidinių pasirinkimą. Na, o jei ieškote kažko ypatingo, siūlau telefonu
pasikonsultuoti su pačia tinklalapio šeimininke: (630)786-1357. Kiek teko
bendrauti, ji - maloni, ir savo darbą išmananti moteris.
(Savaitraštis ,,Amerikos lietuvis” 08-01-2009)
