Sveiki, sulaukę šv. Velykų!
Daug atsakomybių paskirta kiekvienam pasaulio piliečiui. Motinoms paskirta auginti vaikus, ugdyti juos. Atsakomybę už šeimos narius bei namų gerovę prisiima šeimos maitintojai, vyrai. Vyresniesiams broliams tenka ginti ir saugoti mažuosius. Kokios didelės ir kilnios atsakomybės tenka mokytojams, gydytojams, net draugams!
Tik Jis, vienintelis, tas, kuris dėl mūsų nuodėmių buvo nukryžiuotas, mirė, buvo palaidotas ir trečiąją dieną prisikėlė, yra atsakingas už mus visus, už kiekvieną pasaulio pilietį! Jis – rūpestingiausias tėvas, sotinantis ir globojantis mus kasdieną. Jis - vyriausias brolis, prie kurio glaudžiamės įskaudinti ir sutrikę. Jis - mokytojas, kuriuo besąlygiškai pasitikime, nes jis leidžia mums klysti, o suklydus… suprasti, išmokti. Jis - gydytojas, užgydantis labiausiai skaudančias žaizdas. Jis - arčiausiai širdies esantis draugas, nuolat jaučiantis, matantis ir girdintis mus.
Šv. Velykos yra mums tasai didysis priminimas apie Jo būtį. Jis prisikėlė, kad būtų su mumis, kad gyventų mumyse, kad būtų atsakingas už mus! Tebūna musyse šis žinojimas gaudžiant velykiniam varpui. Tesklendžia jis dangun kartu su velykinės procesijos vėliavų kaspinais. Teaidi giedant: Aleliuja!
Tad džiūgaukim, kelkim linksmybes, sulaukę šv. Velykų ryto!04-05-2015

Prasmingų ir gražių švenčių!
Mums reikia ilgai ir kantriai eiti. Eiti per metų dienas, per kasdienybę, pilną skubėjimo, įsipareigojimų, darbų. Eiti, susirenkant aplinkinių dovanojamą džiugesį ir likimo paskirtus išbandymus. Eiti į tą vienintelę dieną, į tą šventą vakarą, į tą paslaptingą akimirką, kuomet iš širdies pasišalina nerimas, o jo vietoj randasi rimtis, atlaidumas, dėkingumas ir meilė. Eiti ir priėjus pripildyti save “Tėve mūsų” maldos žodžių, jaukios namiškių būties, tikėjimo naujomis pradžiomis, viltingais išsipildymais ir džiugesiu, kad suspėjome, kad atėjome, kad sulaukėme šios dienos, kai galime pabūti kartu su tais, kurie šalia, su tais, kurių nėra, su Tuo, kuris ateina.
Jaukaus Kūčių vakaro. Gražių šv. Kalėdų. Gerų 2015- ųjų metų.12-24-2014
Prisikėlęs Atpirkėjas žengia vėlei su mumis!
Aleliuja – džiaugsmas liejas iš krūtinių srovėmis: prisikėlęs Atpirkėjas žengia vėlei su mumis!
Džiaugsmingo ir šviesaus šv. Velykų ryto, jaukios artimųjų būties, linksmo svečių šurmulio, turtingo vaišių stalo bei tvirtų ir gražių margučių!
04-19-2014
Su artėjančiomis šventėmis!
Laukiant šv. Kalėdų stebuklo, tegul jūsų širdys prisipildo suvokimo, kad nėra nieko tikresnio už vietą, kurioje esame, kad nėra nieko prasmingesnio už laiką, kuriame gyvename, kad nėra nieko svarbesnio už žmones, kurie yra šalia mūsų.
Gražių jums švenčių! Pilnų sveikatos ir sėkmes ateinančių metų!
12-23-2013
Gražių ir džiaugsmingų Velykų!
"Jis mirtį, tamsą nugalėjo,
03-29-2013
*****
Tebūnie jaukios ir šiltos jūsų šventės
artimiesiems. Ateiname dalintis malda bei maistu su gyvaisiais ir tais, kurių nėra. Ateiname, kupini šilumos, gerumo ir meilės.
Tebūnie jaukios ir šiltos jūsų šventės! Būkite sveiki. Būkite laimingi. Mylėkite. Svajokite. Gyvenkite, priimdami visas Dievo ir žemės siunčiamas dovanas.
12-24-2012
Velykos
Iš vaikystės prisiminimų Velykos siejasi su šyksčia pavasario saule, su gausybe žmonių mažos, medinės kaimo bažnyčios šventoriuje. Toji
šventė asocijuojasi su Kristaus prisikėlimą šlovinančia procesija, vėliavų kaspinų piruetais vėjuje, su taku, nubarstytu žiedlapiais. Velykos – stiprus smilkalų kvapas, palaiminimo lašai ant kaktos ir galingas bei veržlus “Aleliuja, aleliuja”. Velykos – mamos ruoštas šventinių pusryčių stalas, margučiai, kvapą gniaužiantis krienų skonis... Velykos – taip šventa, taip brangu ir taip nesuprasta iki galo.
Velykų rytą kiekvieno mintyse iškils analogiski prisiminimai iš tų brangių praėjusių dienų. Dalyvaudami rytojaus Prisikėlimo šventėje ir jausdami greta stovinčio artimojo būtį, jausimės laimingi, galėdami dar ir dar kartą tapti didžiojo stebuklo liudininkais. Dėkokime už tai ir
būkime laimingi! Tegul Velykų stebuklo šviesa lydi jus ir jūsų artimuosius! Tegul ši šventė būna pilna džiaugsmo būti drauge, šypsenų ir linksmybių!
04-07-2012
*****
Sveiki, sulaukę šv. Velykų!
Išaušus Prisikėlimo rytui, apkabindami ir glėbyje glausdami pačius artimiausius, sakysime: ''Sveiki, sulaukę šv. Velykų!". Šiais žodžiais dalinsimės su kaimynais. Tarsime juos tiems, kurių nėra šalia...
Sveiki, sulaukę šv. Velykų, visi mieli ir brangūs žmonės! Žmonės, su kuriais liečiamės savo gyvenime. Būkite pasveikinti, būkite aplankyti, būkite palaiminti. Tegul su šiuo velykiniu pasveikinimu kiekvieno jūsų gyvenime randasi gerovė, ramybė, meilė. Tegul Dievo malonė lydi jus, jūsų svajones ir darbus!
Šviesios ir prasmingos Velykų dienos!
04 - 23 - 2011
*****

Kalėdų dvelksmas
Kalėdinė idilė, apie kurią pasakodavo tėvai, kuri sklinda iš Juliaus Sasnausko rašinių, Veronikos Povilionienės pasisakymų, užgožiama priešventine skuba, rūpesčiais dovanomis, vaišėmis ir kita tuštybe. Taip norisi tikėti, kad nors akimirką nurimsime, pajusime tikrąjį šv. Kalėdų dvelksmą. Tegul jis aplanko mus, susėdus prie kūčių stalo, laužiant kalėdaitį, dėkojant savo artimiesiems ir atsiprašant jų. Tegul šis begaliniai geras jausmas apsigyvena kiekvieno mūsų sielos namuose, priklupus prie gimusio Atpirkėjo prakartėlės ir skambant giesmei „Sveikas, Jėzau gimusis, Šventas Dievo Kūdiki!‘‘.
Būkite sveiki. Būkite geri. Mylėkite.
Prasmingo kūčių vakaro, šviesių šv. Kalėdų ir laimingų 2011 metų!
12-23-2010
*****
Prisikėlimas
Tu nugalėjai mirtį, Atpirkėjau. Prisikėlei. Pabudai nešti šviesos fakelą, kad dangiškąja šviesa apšviestum mūsų klystkelius, kad paguostum, nuramintum, sutaikytum ir palaimintum mus. Tu prisikėlei mylėti mus. Prisikėlei būti drauge su mumis džiaugsme ir išbandymuose.
Tegul Prisikėlimo stebuklas gyvena mumyse, teikdamas mūsų kasdienybei meilės, šviesos ir vilties.
Prasmingų šv.Velykų!
04-02-2010
*****

Tulpės
Švilpteli pavasarinis vėjas danguje. Nedrąsiai nusišypso saulė. Atsidūsta žemė, ištirpindama paskutinį sniegą. Liaunas tulpės daigas galinga jėga pramuša sušalusią žemę, tvirtu koteliu stiebiasi į dangų ir prieš saulę išskleidžia ryškiaspalvį žiedą. Tas žydėjimas budina gamtą, švelniai glosto mūsų akis, keri per žiemą apmirusius jausmus ir atneša mūsų širdims pavasarį.
Manau, neveltui Tarptautinė Moters diena pažymima ankstyvą kovo mėnesį. Neveltui šventės simbolikoje dominuoja tulpių žiedeliai. Juk tulpės yra be galo panašios į moteris. Gal, veikiau, moterys panašios į tulpes: gražios, paslaptingos, trapios, liaunos, bet kartu stiprios ir energingos, atlaikančios šiaurius gyvenimo vėjų gūsius, sniegą, šaltį, o nušvitus saulei - gebančios šypsotis, skleisti šilumą, meilę, mokančios nešti gėrį ir šviesą aplinkiniams.
Kiekviena moteris yra savita tulpė – meilės, laimės, šlovės, išdidumo, harmonijos simbolis. Kiekviena moteris – istorija, su savitomis augimo, brandos ir žydėjimo paslaptimis. Kiekviena moteris – kerintis ryškiaspalvis žiedas - vertas pagarbos ir didelės meilės.
Su artėjančia Moters diena!
03-08-2010
*****
Rankose spaudžiu naują LR pasą. Vartau jį, apžiūrinėdama kiekvieną dokumento lopinėlį. Hm, galvoju, naujasis Lietuvos Respublikos tapatybės dokumentas įgavęs kardinaliai kitokią išvaizdą: žalią paso viršelio spalvą pakeitė sodri vyšnių spalva. Užrašas ant paso viršelio ,,Europos sąjunga”, byloja pakitusį Lietuvos politinį statusą Europoje.
Labiausiai džiugina paso dizainas. Pirmame dokumento puslapyje šviečia austos lietuviškos drobės motyvas. Jame, rodos, įausta visa mūsų gimtinės dvasia, su Kernavės piliakalnių slėpiniais, Trakų pilies atvaizdu, Galvės ežere paskendusiais padavimais, legendine Gedimino pilimi, jos bokšte plevesuojančia trispalve, Valdovų rūmų didybe, Vilniaus Katedros, šv. Onos, Bernardinų bažnyčių fragmentais. Vartydama paso lapelius regiu Kauno pilį, prisiglaudusią prie senųjų miesto architektūros paminklų. Matau praeities rūke paskendusį Panemunės pilies ansamblį, Kėdainių, Klaipėdos miestų aikštes, autentišką Kryžių kalną, Rumšiškių etnografinio muziejaus senąjį malūną. Tarp puslapių atrandu Kuršių marių vaizdą, auksines Nidos kopas, gražuolį Palangos tiltą, nebyliai stebintį vakarinę saulės laidą. Paskutiniame paso puslapyje pavaizduotas Ventės rago švyturys. Kaip man regis, simbolinė švyturio šviesa apšviečia ne tik keturis Lietuvos regionus, ji sklinda į visus didžiojo pasaulio pakraštėlius - į Rytus ir Vakarus, į Pietus ir Šiaurę. Mažyčio krašto šviesa, įveikusi tūkstančius mylių, skverbiasi į kiekvieno tautos vaiko širdį, prašydama: ,,Mylėk mane taip, kaip myli savo artimą. Gerbk mane taip, kaip garbini šventuosius. Gink mane, tarsi nebūtų ką prarasti. Neišsižadėk, nepamiršk, neišduok manęs. Būk vertas mano vardo!”
Užversdama pasą galvoju: trisdešimt dviejuose dokumento puslapiuose sutalpinta visa Lietuva, su krašto geografiniais daviniais, tautos simboliais, istorija.
Su artėjančia Nepriklausomybės diena!
02-11-2010
*****

Meilės dievai
Nerašysiu apie jauną kvaitulingą meilę - rasis ir be manęs ją garbinančių. Nerašysiu apie Vasario 14 – osios dienos dekoracijas, nes... raudonos rožės gan greitai nuvysta, žvakių vaškas ištirpsta, vynas virsta vandeniu. Ir širdys nebespurda, nurimsta, pavargsta nuo bėgančio laiko. Aistra, trykštanti iš akių, išblėsta. Viskas taip laikina. Taip laikina…
Gal vedina to laikinumo nesidairau į jaunus meilės išpažinėjus. Minioje žvilgsnis pagauna ir ilgai nepaleidžia senukų poros. Su pagarba ir švelniu pavydu seku pagyvenusius žmones, neskubria eisena tipenančius greta vienas kito. Likimo maratono takeliu jie jau nebeskuba, nebebėga. Jiems nebėra kur skubėti, nes didieji darbai jau atlikti - keliai išvaikščioti, padangės išskraidytos.
Susikibę už rankų, sulinkę, pasiligoję senučiukai, panašūs į dievus, nužengusius iš Čiurlionio drobių. Tatai tokiai meilei norisi nusilenkti, į juos norisi lygiuotis, nes raukšlėtų rankų sąlytyje nešamas taurus jausmas - ne tas jausmas, kuris šėlioja jaunystės aistrose, bet kažkas didingesnio.
Galvoju, kad meilė sektų dešimtmečiais ir gyventų rankų sąlytyje, reikia daug pasiaukojimo, reikia daug kantrybės.
Visų jaunuolių norisi paklausti: ar jūs mokėsite būti tokiais dievais?
Ar mes tapsime į juos panašūs?
Būkime panašūs į meilės dievus, gyvenkime rankomis ir širdimis apglėbę meilę.
Su artėjančia šv. Valentino diena!
02-07-2010
*****

Atvirukas
Gruodis pašto dėžutėn vis kyšteli vokelį su kalėdiniu sveikinimu. Trauki jį arčiau savęs. Skaitai siuntėjo vardą, adresą. Skubėdama plėši baltučio voko kampelį ir leidi sušalusiom rankom slysti dailiu atviruko paviršiumi. Žvilgsnis gėrisi žiemiška atviruko idile. Bėga sakinių eilėmis, rydamas žodžiuose užkoduotą mintį. Virpteli širdis. Dėkingumo ašara takšteli ten, kur, rodos, jos visai nereikėjo…
Taip norisi, kad visi popieriuje surašyti žodžiai pasiektų Aukščiausiojo ausį ir pildytųsi taip, kaip linkėta. Nereikia didelių stebuklų. Nereikia dovanų kalno. Ir krentančių dangaus žvaigdžių nereikia. Reikia sveikatos, ramybės, vaiko šypsenos, artimo šilto prisilietimo. Dar reikia trupučio laisvo laiko, draugo skambučio, - to neapčiuopiamo kasdieniškumo reikia! Tikiu, paprastos vertybės lydės mus ateinančiais metais. To nuoširdžiai linkiu ir jums!
Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!
12-24-2009
*****
Velykos. Kryžiaus kelio istorija.
Velykos - kryžiaus kelio istorijos kulminacija, kurioje už mus kentėjęs Nukryžiuotasis prisikėlė.
Prieš šimtmečius atlikta fenomenali istorija tikintiesiems kartojama kasmet. Kartojma kaip pamoka, kaip priminimas. Kartojama tam, kad būtume stiprūs ir kantrūs savuose Golgotos keliuose, asmeniškose kryžiaus kelio istorijose, stotyse, kuriose kasdien Likimas mus nuveda, kartais parklupdo ir plaka, liepia keltis ir vėl eiti, nešant dalios paskirtą kryžių.
Skausmingos patirtys yra mums tylūs mokymai tikėjime į viltį, į geresnę būtį, į asmeniškus prisikėlimus. Į tuos šviesius praregėjimus, dėl kurių verta gyventi.
Tegul didysis Prisikėlimas virsta aidu ir gyvena tarp mūsų! O pavasariniai akcentai - nekaitrūs saulės blyksniai, pumpurų rūkas, apliejęs nuogas medžių šakas, gaivi besikalančios žolės žaluma - sustiprina šį gilų, didžiai prasmingą jausmą.
Su Prisikėlimu! Su šv. Velykomis!
4-13-2009
*****

Neišeik, Meile!
Neišeik, Meile! Nepalik mūsų vienų tuščiame laike, beribėje ilgesio ir skausmo vienatvėje. Būki mumyse sopulio aimanoje ir džiugesio šokyje. Plevenki mintyse, svajonėse. Ateiki į sapnus. Kalbėki triukšmingose erdvėse ir slogios tylos pauzėse. Švieski netikėtame žvilgsnyje, liekis rankų sąlytyje, virpėki glamonių glėbyje...
Tik nenusisuk nuo mūsų. Neišeik! Dar pabūki, tokia, kokia buvai - pilna
aistros, su įšūkiais. Tokia, kokia esi, - romi, paprasta ir kasdieniška. Gyvenki
tarpe mūsų šiame laike ir nepragyventuose mūsų gyvenimuose.
Su šv. Valentino diena!
02-14-2009
*****

Snaigės
Ant mano juodo palto rankovės grakščiai nutūpė
mažytės snaigės - bevardės pakeleivės, trumputėje kelionėje iš debesų į žemę
panorusios pabūti kartu. Nakties spalvos audinyje išryškėja nepriekaištingas
baltumas, simetriškos formos, besvorė lengvuma. Tačiau sekundė, mirksnis ir... stebuklo
nėra. Vos įžiūrima vandens lašų rasa primena ištirpusią gražią akimirką.
Tarsi ištirpusių snaigių, praejusių
metų prisiminimų lašai sukris į atminties gelmes. Linkiu, kad bereikšmybės
ištirptų, o 2008 - ųjų padovanoti stebuklai išliktų visam gyvenimui.
Ateinantiems metams visiems linkiu paprastų
dalykų: kad namai kvepėtų pyragais, kad šis kvapas būtų jaukas rinktis į būrį
ne tik namiškiams ir draugams, bet ir gerosiom namų dvasiom, atnešančioms mums
sveikatą, moralinį tvirtumą, materialinę gerovę. Linkiu, kad visų mūsų namuose
gyventų Dievas - visagalis sergėtojas ir vilties teikėjas, kasdien atmerkiantis
mūsų akis, įduodantis mums jėgos gyventi, kovoti ir šypsotis nusivylus.
Su šventėmis!
12-24-2008
*****
Velykos
,,Linksma diena mums nušvito,
Visi troškom džiaugsmo šito:
Kėlės Kristus, mirtis krito. -
Aleliuja, aleliuja, aleliuja''.
Virpulys sudrebina jausmus ir kūną kai
velykinėse mišiose išgirsti himno žodžius, skirtus mirtį nugalėjusiam
Atpirkėjui. Kitaip ir negali būti, jei betarpiškai ir pažodžiui priimi giesmės
prasmę.
Lai nušvitusi šv.Velykų diena
būna linksma, pilna šviesos ir trokštamo džiaugsmo, o ši, įveikusi Kristaus
mirtį, tegul ir mūsų širdyse ištirpdo susikaupusias ledo lyčių
sangrūdas: nebaigtų darbų rūpesčius, menkaverčius įsitikinimus, godumą, baimę,
pyktį. Tegul visų mūsų širdyse randasi vietos tikram Prisikėlimui - galingam ir
veržliam Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
Linksmos ir prasmingos Velykų šventės!
03-21-2008
*****

Meilės vėrinėlis
Linkiu iš daugelio jausmų karoliukų suverti vėrinį, nuostabiu pavadinimu ,,Meilė”. Lai ant stipraus pakantumo siūlelio randasi aistros karoliukas, o prie jo glaudžiasi ištikimybė. Prie kieto pykčio karoliuko įverkite atlaidumą. Prie nepagarbos – taktą bei švelnumą. Prie ilgesio karoliuko te vietą randa buvimo kartu džiaugsmo karoliukas. Na, o prie kartėlio, sopulio, nusivylimo karoliuko įverkite šypseną. Prie nubraižyto, nedailaus, pilko kasdienybės karoliuko te visuomet būna nors mažytis romantikos karoliukas, kaip didžiausia atsvara rutinai, kaip gaivus pavasariško vėjo dvelksmas, apsvaiginantis mus, priverčianti laisviau kvėpuoti ir įpučiantis į pasąmonę mintį: ,,Esu laimingas, man labai pasisekė, nes gyvenime mane aplankė Meilė”.
Su Meilės diena, mielieji!!!
02-14-2008
*****

Žibutės - karališko mėlynumo gėlytės
Sename vaikystės albume puikuojasi nuotraukos, kuriose įamžinta tarybinė Kovo 8 - osios šventė: scena papuošta iš balto popieriaus iškirptu didžiuliu aštuonetu, ant scenos sulipę trumpakelniai berniukai ir kaspinuotos mergaičiukės. Mažos mergaičių galvelės vos nulaiko didžiulius kaspinus, kuriuos prieš šventę rūpestingai suraukė darbščios mamyčių rankos. ,,Princesės" pirštų galiukais įsikibusios į sijonukų kraštelius, iškilmingai laiko juos taip, kaip, turbūt, prisakė auklėtojos. Visų ,,pyplių" šleivos kojytes papuoštos baltomis kojinaitėmis.
Kaip padėką už kaspinus, baltutes kojinaites, rytinę manų košę, vakaro pasaką, meilų apkabinimą ir begalę gerų darbelių, mažieji artistai sutartinai traukia mūsų kartai iki skausmo pažystamą dainelę: ,,Žibuoklėm pražydę šilelio, šilelio šlaitai. Tau, mano mamyte, pirmieji, pirmieji žiedai".
Kaip dabar atsimenu, po dainų ir šokių visi lėkdavom į salę dovanoti mamytėm atvirukų. Ant jų dažniausiai klijuodavome imituotą žibutės žiedelį. Vidinėje atviruko dalyje didžiulėmis raidėmis iškeverzotas puikuodavosi sveikintojo vardas. Dažname jaunojo menininko darbelyje likdavo nešvarių pirštų anspaudėliai, netyčia užtiškęs klijų kauburėlis. Tuose ,,kleckuose" būdavo įdėta neišmatuojama vaikiška meilė tai vienintelei, nepakartojamai moteriai, mamai, apie kurią sukosi visi mažo pasaulio gyventojo kontinentai...
O paskui - kitas etapas. Mokykla. Per ištisus mokslo metus šėlioję padaužos berniukai tik Kovo 8 - osios proga tapdavo šiek tiek doresni, dėmesingesni visoms toms, kurių sijonai ir kasos kasdien kentėdavo nuo beribio berniokiško išradingumo. Ta proga klasės berniukai (vieno kurio nors apsukresnio moksladraugio paraginti) ,,susimesdavo" kapeikų ir slapčia nuo akylų mergaičių akių pirkdavo dovanas. Su šypsena prisimenu, kai rašaluotose mušeikos rankose atsirasdavo raudonas tulpės žiedelis ir balsiai nuskambėdavo pasveikinimas: ,,Sveikinu su Moters diena"!
Tą dieną ir tėvelių darbiniuose kuluaruose sukdavosi linksma nuotaika. Tarptautinės Moters dienos proga darbdaviai kolektyvuose dailiosios lyties atstovėm rengdavo pagerbimo koncertus, minėjimus, visokius pasivaišinimus ir furšetus. Jau ankstyvą rytą turgaus prekystaliai bei gėlių kioskų lentynėlės būdavo apytuščiai.
Tą dieną visos moterys atrodydavo puošniai: vilkėdavo geriausias savo garderobo palaidines, suknutes, pasiūdintas nusižiūrėjus ,,Tarybinė moteris" žurnalo madų skyrelyje.
Piktų tą dieną tarytum ir nebuvo. Atvirkščiai, visų nuotaika būdavo daugiau nei pakili. Veik visi gatvėje sutikti vyrai, po moterų pagarbinimo iškilmių darbe, atrodydavo šiek tiek svirduliuojantys, o paskui juos driekdavosi linksmybių aromatas, sumišęs su to laikmečio stipriųjų gėrimų kvapeliu.
Dažnas vyriokas palto užantyje ar kišenėje turėdavo puokštelę gelyčių, skirtų žmonai - moteriai, kuri dalinasi duona ir bendru gultu, kuri myli, rūpinasi, kuri sutinka su juo rytus, laukia sugrįžtančio.
Tokia tai buvo vaikystės realybė išlikusi mano atmintyje. Net neabejoju, šiam kukliam prisiminimų piešiniui jus galėtumėte pridėti kur kas daugiau linksmų štrichų.
Smagu, ši diena neprarado prasmės ir populiarumo nudienoje. Kovo 8 – osios proga vyrai ir toliau perka tulpes ar šniukštinėja miško pašlaitėse, ieškodami žibučių – karališko mėlynumo gėlyčių. Moterys tikisi ir slapčia laukia gėlių. Laukia žibučių ir tulpių, kaip ženklo tylios, neišafišuotos meilės, įvertinimo, pagarbos, dėmesio.
Su Kovo 8-ąją !!!
03-08-2007*****

Žiemos žydėjimas
Anot Doloresos Kazragytės, žiema - pačiame ,,žydėjime”. Gan gausiai
iškritęs gruodžio sniegas baltutėliuose snaigių pataluose paslėpė nykią
lapkričio pilkumą, nuogas medžių šakas apliejo trapiu krištolu, žaliaskares
egles padabino baltapurėmis kepuraitėmis. Nei vienas gamtos kampelis liko
nepamirštas. Žiema visur uždėjo savus akcentus ir viską viską, kas skleidė
gyvastį, užmigdė poilsiui ir ramybei. Užmigdė tam, kad pavasarį su nauja jėga
prikeltų žydėjimui ir vaisingumui, spalvoms ir gyvenimui .
Širdyje jauti palaimą, kai baltą žiemos
grožį stebi pro šiltų namų langus, kai sušalusį kūną sušildo kvapnus arbatos gurkšnis,
kai aplanko mintis: ,,Adventas. Ateina šv. Kalėdos”.
Linkiu ir jums malonių pojučių. Tebūna šios džiugios šventės mažu staptelėjimu kasdienių darbų sūkuryje, susimąstymo akimirka, ramybės palaima. Tebūna staptelėjimu tam, kad galėtume startuoti su nauja energija, nauju žydėjimu ir polėkiu, nauju švytėjimu spalvų! Tebūna šviesios ir laimingos visos jūsų dienos!
Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!
12-24-2007