
Rokas Flick ,,Šiaurės Sachara’’
Vaikystėje, atostogaujant pas močiutę Rusnėje,
dėdė retsykiais nugabendavo mane į Uostadvarį. Ten Nemunas susitinka su Kuršių
marių verpetais. Sumaišo bendrus vandenis ir ridena bangas į Baltiją. Užkopus į
Uostadvario senąjį švyturį, kitapus tyvuliuojančių marių, regėdavau Nidos kopas.
Jei oras pasitaikydavo giedras, šviesdavo saulė, tolumoje boluojantys smėlio
kalnai atrodydavo didingai. Į juos žvelgdavau su meile, kažkokia širdyje
užslaptinta nostalgija. Skaityti toliau...
*****

Rita Baltušytė ,,Juozas Baltušis iš arti. Laiškai ir kt.’’
Apsakymų rinktinė ,,Baltieji dobiliukai’’, romanai ,,Valiusei reikia Alekso’’, ,,Parduotos vasaros’’, ,,Sakmė apie Juzą’’, atsiminimų knyga ,,Su kuo valgyta druska’’, kelionių apybraižos ,,Kas dainon nesudėta’’, ,,Tėvų ir brolių takais’’, pjesė ,,Gieda gaideliai’’... Sąrašas būtų ilgas, jei vardinčiau visus kūrinius, po kurių pavadinimais puikuojasi prozininko, publicisto, dramaturgo Juozo Baltušio vardas - slapyvardis, kuriuo pasirašinėdavo Albertas Juozėnas.
Būsimasis rašytojas gimė Rygoje. Vaikystę praleido Kupiškio rajone, Puponyse.
Mažamokslis, paskui bandą lakstęs piemuo, šovė į karjeros aukštumas ir naudojosi tokiomis privilegijomis, kad ūkininkai, pas kuriuos jis tarnavo, net sapnuoti apie tai nesapnavo: ilgą laiką Baltušis dirbo Lietuvos taikos gynimo komiteto pirmininku, buvo Lietuvos AT Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, darbavosi ,,Valstiečių laikraščio’’ bei žurnalo ,,Pergalė’’redakcijoje, du metus dirbo radijo komitete Maskvoje. Nežiūrint visų darbų ir pareigybių, jis rašė, labai daug rašė. Daugelis Baltušį gerbė ir mylėjo už jo nuostabias knygas, kiti – jį smerkė, niekino už tarybines pažiūras, treti – pavydėjo talento, pasisekimo. Skaityti toliau...
*****

Juozas Baltušis ,,Parduotos vasaros’’
Idėja skaityti ,,Parduotas vasaras’’ kilo skaitant kitą knygą - Ritos Baltušytės rinktinę ,, Juozas Baltušis iš arti. Laiškai ir kt.’’.
Rašytojo laiškuose, skirtuose mamai Marijonai,
seseriai Marytei, dukroms Violetai ir Ritai, dažnai pasirodydavo ,,Parduotų
vasarų’’ pavadinimas. Brangiems žmonėms J. Baltušis pasakojo apie pirmojo ir kiek
vėliau išleisto antrojo tomo kūrybos eigą, idėjas, pataisas, leidėjų darbą. Beskaitant
laiškų įrašus, paaiškėjo, kad ,,Parduotos vasaros’’ gimė Anykščiuose, tik ten –
nuostabios gamtos, ramybės, tylos bei namiškių prieglobstyje, geriausiai sekėsi
kurti mažojo piemenuko istorijas.Skaityti toliau...

Dovilė Zelčiūtė ,,Gastrolės’’
Romano ,,Gastrolės’’autorė - poetė, eseistė,
dramaturgė Dovilė Zelčiūtė - gimė ir augo Kaune, garsių teatralų Danutės
Juronytės ir Leonardo Zelčiaus šeimoje. Pokalbiai apie teatrą, pasiruošimas
spektakliams, scenos monologai ir diologai, teatro užkulisinis gyvenims,
gastrolės – aplinka, kurioje prabėgo D. Zelčiūtės vaikystė, paaugliškos dienos.
Spalvingame gyvenime maišėsi skurdoka tarybinė tikrovė, spektaklių frazės ir
simboliai, poezija, asmeniškos patirtys. Skaityti toliau...
*****

Vladislavas Reimontas ,,Kaimiečiai’’
Draugė, paskolinusi daugiau nei pusantro tūkstančio puslapių sudarantį romaną, tvirtino: turi būtinai paskaityti šį kūrinį, tai tokia nuostabi knyga, taip gražiai parašyta! Neatsispyriau. Skaičiau. O skaitydama, nesilioviau žavėtis. Patvirtindama draugės nuomonę, galiu drąsiai teigti: knyga išties puiki, ją verta skaityti, o perskaičius - siūlyti kitiems, ypač klasikos mėgėjams.
Šio romano autorius - lenkų rašytojas Vladislavas Reimontas (Władysław Reymont, 1867 – 1925). Rašytojas priskiriamas kritinio realizmo atstovų grupei. Jo kūriniai atsispindi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimą, ydas.
Kūrybinėje V. Reimonto biografijoje reikšmingiausiu kūriniu laikomas
romanas ,,Kaimiečiai’’. Didingos mozūrų
kaimo epopėjos kūrimui autorius paskyrė septynerius metus. 1924 metais knyga pelnė
Nobelio literatūrinę premiją. Skaityti toliau...
*****

Doloresa Kazragytė ,,Ramybės nerimas’’
Na, pagaliau! Sulaukiau šeštosios mano mylimos novelistės, švelnių istorijų ir esė kūrėjos Doloresos Kazragytės knygos. Kuklioji moteris visa savo esybe ginasi rašytojos vardo, nuolat kartodama: ,,Nesu rašytoja (tūkstantį kartų sakiau), rašau, ką pasiūlo gyvenimas, ką mato akys, kas sujaukia sielą.’’
Nesvarbu, kokiu statusu žmogus save pristato visuomenei - rašytojas, aktorius, kasdienybės mažmožių fiksuotojas, ar paprasčiausias eilinis mirtingasis, kur kas svarbiau, kad to žmogaus pasisakymai yra laukiami - juos lengva priimti, suprasti ir… pamilti. Pamilti širdimi ir visomis sielos galiomis.
Dėl šių ypatybių D. Kazragytę vadinu paprastumo genijumi, lietuviškuoju
Coelho. Net velionė J. Ivanauskaitė, perskaičiusi vieną pirmųjų D. Kazragytės
knygų ,,Gyvenimas prieš gyvenimą’’, pasakė: ,,Doloresa, man gėda to, ką aš
rašau.’’ Savikritiška Jurgos užuomina įrodo, kad būtent paprastume, nuoširdume
slypi genealumo ir grožio lobiai, ta viršūnė, į kurią ne kiekvienam kuriančiam lemta
įkopti. Skaityti toliau...
*****

Jonas Mačiukevičius ,,Laikrodžiai nesustoja’’
Senos knygos - nebylios laikmečio liudininkės - panašios į senus namus ar nudėvėtus buities rakandus. Jų puslapiuose sklando laiko vėjai, išmargintame popieriuje palikdami paslaptingą kvapą, gelsvėjančias žymes. Nuo nebylių laiko prisilietimų lėtai dūlėja, aižėja, plyšta popierius, tarytum bebalsiai primindamas knygų skaitytojams apie taip trapią egzistenciją, apie neapibrėžtą laikinumą...
Skleisdama
pirštais laiko paženklintus puslapius, dažnai galvoju: kiek žmonių lietė šį
skaitinį, kiek delnų, kuriuose likimas išvingiavo skirtingas gyvenimo linijas, prigludo
prie vienos istorijos, tos - unikalios, užburiančios, realios ar išgalvotos knygos
istorijos? Veikiausiai, daug. Tą liudija išblukusios knygos viršelio spalvos ir
aptrinti kampučiai.Skaityti toliau...
*****

Jadvyga Čiurlionytė ,,Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį’’
Knygos autorė Jadvyga Čiurlionytė - jauniausia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sesuo (vaikystėje brolio praminta ,,Žvirblelio’’vardu).
Knyga išleista seniai
- 1970 metais. Skaitant ją jaučiau tarytum pavasariškas vėjas lietė mano sąmonę
- šildė, glamonėjo ją, teikė neapsakomą malonės jausmą. Gražūs potyriai lydėjo
skaitant trumpučiais pavadinimais
įvardintus knygos skyrelius, kuriuose atradau be galo daug meilės, subtilumo, jautros.
Čiurlionio sesers pasidalinimuose randamos vertybės, kurios šiomis pašėlusio
gyvenimo dienomis tapusios retenybe. Tarybmečiu išleistoje knygoje nėra
dabarčiai būdingų drąsių ir tiesmūkiškų pasisakymų, nėra agresijos, pagiežos,
arogancijos, kuri it tirštas rašalas liejasi iš šiųdienių plunksną valdančiųjų
rašinių. Skaityti toliau...
*****

Jean – Dominique Bauby ,,Skafandras ir drugelis’’
Egzistuoja knygų kategorija, kurios skaitosi ganėtinai atsainiai - pirštai vikriai verčia puslapius, akys bėgioja tekstu, nardydamos tarp raidžių, žodžių, sakinių, tačiau skaitinys nepaliečia sielos, nejaudina. Tuomet, regis, skaito tik akys, o jausmai, švelniai tariant, bukai reaguoja į informaciją - trumpalaikė emocija prisiliečia prie sąmonės ir nejučia atšokusi, nuvilnyja į beribius užmaršties tolius.
Kai kurios knygos dėl unikalios idėjos ar savitumo, galima sakyti, tampa
nemirtingomis, tokių emocijų, nepajėgus ištrinti visagalis užmaršties trintukas.
Jean – Dominique Bauby autobiografinis romanas ,,Skafandras ir drugelis’’ yra
viena iš tokių knygų. Skaityti toliau...
*****
Renata
Šerelytė ,,Mėlynbarzdžio vaikai’’
Su nekantrumu laukdavau naujų rašytojos Jurgos Ivanauskaitės kūrinių. Liūdna, nebėra talentingos prozininkės, eseistės, dramaturgės, dailininkės, keliautojos. Nebėra ir nebus naujų jos knygų. Tačiau esamą tuštumą užpildo kiti dėmesio verti Lietuvos kūrėjų darbai.
Pernai su didžiausiu malonumu skaičiau Kristinos Sabaliauskaitės romaną ,,Silva Rerum‘‘. Džiūgavau sužinojusi, jog puikiam istoriniam romanui paskirta pirmoji J. Ivanauskaitės premija. Priminsiu, premija skiriama Lietuvos autoriui už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką, ja apdovanojami ne vyresni nei 45 metų amžiaus kūrėjai – būtent tiek metų nugyveno žinoma rašytoja.
Antrąja J. Ivanauskaitės premija nominuota Renata Šerelytė, - už 2008 metais pasirodžiusį romaną ,,Mėlynbarzdžio vaikai’’. Skaityti toliau...
*****
Rūta Oginskaitė ,,Nes nežinojau, kad tu nežinai’’
Klausau Vytauto Kernagio atliekamų dainų:
,,Mūsų dienos kaip šventė’’, ,,Armonika’’, ,,Kolorado vabalai’’, ,,O, disko’’.
Jose - kartu su linksmais muzikos akordais skamba šmaikšti ironija. Beklausant
nuotaikingų melodijų, užsikreti gera nuotaika, norisi dainuoti kartu. Tačiau ne
vien linksmybe prisotinta ,,kernagiška muzika‘‘. Gili prasmė, poetiški žodžiai,
savita išraiška liejasi dainuojamosios poezijos kūriniuose: „Purpurinis
vakaras’’, ,,Baltas paukštis’’, ,,Išeinu’’. Šias kontrastingas dainas bei
kitus, rečiau girdėtus kūrinius, rasite diskelyje, kuris dovanojamas knygos
,,Nes nežinojau, kad tu nežinai’’ skaitytojams. Taigi, įsigiję pristatomą knygą,
patirsite dvigubą malonumą – skaitysite ir klausysitės muzikos. Skaityti toliau...
*****

Albert Camus ,,Maras’’
Tamsaus knygos viršelio fone išraizgyti juodi,
aštrūs zigzagai. Tarsi juodo granito paminklinėje lentoje įrašyti Albert Camus
vardas, kraupus knygos pavadinimas ,,Maras‘‘. Žvelgiant į viršelį, mintys
nukeliauja į senas, apleistas kapines, kur rudeninėje pilkumoje, tarp lietaus
ir vėjo gūsių, tyliai šnabždasi vėlės. Slogi viršelio išvaizda įspėja, jog
įrašai romane būsią toli gražu nešviesūs Skaityti toliau...
*****
Lorenzo Carcaterra ,,Saugi vieta"
XX - ojo
amžiaus penktasis dešimtmetis. Pragaro virtuvės rajonas Niujorke. Nepatogiuose
būstuose glaudžiasi tūkstančiai emigrantų šeimų. Gatvėse sklando lyriškos italų
kalbos tonai. Daugelis rajono vyrų dirba juodžiausius darbus. Ilgos darbo valandos, nedidelė alga. Paklusniosios darbininkų žmonos
atlieka namų šeimininkių pareigas, ryte išleisdamos vaikus į mokyklą, ieškodamos
nebrangiai kainuojančių maisto produktų, ruošdamos pietus, rankomis skalbdamos gausios
šeimos baltinius. Skaityti toliau...
*****

Elizabeth Gilbert ,,Valgyk. Melskis. Mylėk’’
Maždaug prieš porą metų Oprah Winfrey laidoje dalyvavo žinoma
amerikiečių keliautoja, žurnalistė, rašytoja Elizabeth Gilbert. Laidos metu simpatiškos
moters lūpų neapleido šypsena, per jas liejosi vidinė ramybė, intelektas. Veikiausiai,
sužavėta charizmatiškos rašytojos atvirumo, vaizdingos kalbos, panorau įsigyti ,,Vagos’’ leidykloje
išleisto lietuviško knygos ,,Valgyk. Melskis. Mylėk’’varianto. Skaityti toliau...
*****
Eglė Juodvalkė
„Cukraus kalnas arba lietuvės cukrininkės nuotykiai Amerikoje ir kitose egzotiškose šalyse“
Dievinu biografines knygas. Nors tokio pobūdžio istorijose dominuoja nemažai datų, asmeniškumų,
tačiau jas skaityti traukia nesumeluota tikrovė, realūs faktai. Kiekviena istorija savaip duodanti: pasiekimai - moko,
klaidos - perspėja kaip nederėtų
elgtis ir ko vengti. Skaityti toliau... ***** 


,,Per dieną
mes šimtus katrų renkamės, - rašo knygos ,,Pasirinkimas” autorius - ir
dauguma tų pasirinkimų tokie menki ir įprasti, kad darome tai beveik
automatiškai, kaip kad kvėpuojame. Ką
valgome pusryčių, ką rengiamės, kuriuo keliu traukiame į darbą, kurias sąskaitas
apmokame ir kurias atidedame, kurias laidas žiūrime per televiziją, ko imamės darbe,
kaip pasisveikiname su draugu ir su priešu - nieko iš to neprisiminsime jau po valandos. Skaityti toliau...
*****

,,Monika Mironaitė. Apie gyvenimą, meilę, kūrybą…”
Atvėriau prancūziško muilo dežutę. Joje - trys baltučiai muilo gabaliukai, papuošti Eifilio
bokšto bareljefiniais įspaudais. Pakvipo elegantiškuoju Paryžiumi, Provanso
levandų laukų aromatu, kokybiškos
gyvensenos dvasia.
Švelnus muilo kvapas priminė knygą ,,Monika Mironaitė. Apie gyvenimą, meilę, kūrybą…”. Skaityti toliau...