Anksčiau rašyti straipsniai

  Erika Umbrasaitė ,,Vienos krūties istorija"

  Iš vienuolikos naujai įsigytų knygų, šią, plonu viršeliu įrištą knygą, išsirinkau skaityti pirmąją. Nežinia, kas labiausia traukė prie šio skaitinio? Intymus pavadinimas, ar kontrastinga viršelio fotografija su giltinės atvaizdu ir jaunos moters kūno nuoguma? Greičiausiai nuoguma ir buvo didžiausia traukos priežastis - tarsi ženklas, liūdijantis apie būsiantį turinio atvirumą - įrašus be dangstymosi, be paslapčių, be nutylėjimų, atvirumą iki nuogybės, kai ligos akivaizdoje liekama bemarškine prieš save ir prieš kritišką viešuomenę. Skaityti toliau...

                                                            *****

  Laima Lavastė „Skersgatvis dviems“

  Prisimenu tėvulį, pasakojantį vaikystės nutikimą. Iš „veselijos“ grįžę tėvai parnešė namiškiams „gastinčiaus“. Šviesaus pyrago gabalėlius tėvulis greitai sulapnojo. O tamsesnius, rudo kepinio gabaliukus - švyst į palovį ir numetė, sumojęs, kad prastai atrodantis kepinys - tai jau tikrai negardus, nevertas ragauti. Kai alkio kirminėliai smaližiaus pilve ėmė maištauti, mažam neišmanėliui teko lįsti po lova ir ieškoti saldžiųjų vestuvių likučių. Ir paragavus nustebti, jog tasai prastai išrodantis yra kur kas geresnio skonio už anksčiau ragautą. Moralas visiškai paprastas: neįsitikinus, negalima daryti skubotų išvadų. Apgavikiškas pirmasis įspūdis klaidina. Skaityti toliau...

                                                            *****

  Kristina Sabaliauskaitė „Silva Rerum“

  Tarp Vilniaus ir Londono gyvenančios žurnalistės Kristinos Sabaliauskaitės kuklia ar konservatyvia asmenybe tikrai nepavadinsi! Tautietės pasisakymuose spaudoje nestokojama aštrių temų, kritikos. Net dirstelėjus į neretai šalia straipsnių patalpintą moters fotografiją, galima atrasti įdomių detalių. Savitą asmenybę išduoda veido bruožų išskirtinumas, ryškus makiažas, kiek šokiruojanti apranga. Sunku patikėti, jog ši simpatiška juodaplaukė rudaakė yra vienos seniausios vilniečių giminės atstovė. Šmaikštuolė žurnalistė veikiau panašesnė į šarmingą Tolimųjų Rytų gražuolę, nei į tipišką lietuvaitę. Skaityti toliau...

                                                            *****

  Danutė Kalinauskaitė „Niekada nežinai“

  Minčių vizijos, įveikdamos didžiausius nuotolius, vis skrenda į tėvų namus - ten, kur nesutepti laukųjų durų girgždantys vyriai „griežia odę" lietaus išskalautam, senam, numindytam slenksčiui, atrodytų, paprastai cemento pakopėlei, bet  iš tikrųjų - didžiajam atskaitos taškui, per kurį tiek įeita ir įnešta, per kurį tiek išsinešta į kitas civilizacijas, į kitokios plotmės gyvenimus. Skaityti toliau...

                                                           *****

  Erich Maria Remarque „Šešėliai rojuje“

  Sausio mėnesį teko dalyvauti Čikagos Jaunimo centre vykusiame susitikime su psichologijos specialistėmis. Popietės prelegentė – viešnia iš Lietuvos Stanislava Stašienė  profesionaliai dėstė psichologijos „geometriją“, abstrakčių formų brėžiniais aiškindama minčių materijas. Čikagietė psichologė Laima Zavistauskas, dirbanti su politinio prieglobsčio prašančiais JAV emigrantais bei konsultuojanti pavienius asmenis, pasakojo apie adaptaciją emigracijoje, šiai aktualijai būdingas problemas bei jų sprendimo būdus. Skaityti toliau...

                                                            *****

  W. Styron „Sofi pasirinkimas“

  Ar pamenate jaudulį, lydėjusį skaitant jums patikusią knygą? Kai tylioje būtyje su knyga pirštai tyliai vertė puslapius, akys spėriai lakstė tekstu, sąmonei žodžius mašinaliai perdirbant į vaizdinius? Kiek kartų skaitydami įtaigiai parašytą knygą (neretai miegą ir darbus nustūmus į antrą planą) netekome savikontrolės? Leidome rašytojų fantazijai nugalėti sveiką logiką, jauduliui surakinti širdį, ašarų rasai vilgyti akis. Kiek dažnai, po skaitymo apimti ekstazės tikinome bendraminčius, girdi: ,,Tokios geros knygos dar neskaitėme!”? Skaityti toliau...

                                                            *****

  Juliaus Sasnausko „Malonės akrobatika“

  Perskaičiau puikų romaną apie suniokotus jaunų žmonių likimus, antisemitizmą, Antrojo Pasaulinio karo metu vykdytus nacizmo nusikaltimus Lenkijoje. Literatūrine prasme skaitytoji knyga verta pačių geriausių komentarų. Kol įspūdžiai dar nenuplasnojo į užmarštį, norisi imti ir kuo greičiau aprašyti puikų kūrinį.Tačiau manyje gyvenantis konservatyvus estetizmo krislas kužda dar palūkėti. Skaityti toliau...

  Doloresa Kazragytė ,,Lengvi vienatvės atodūsiai”

  Vasara tarsi aktorė, nepriekaištingai atlikusi savo vaidmenį ryškiame šviesos ir spalvų spektaklyje, baigė savo pasirodymą ir… iki kitų metų sezono atsisveikino su mylima publika. Pasislėpusi teatro užkulisiuose, Vasara ilsėsis, repetuos ir kaups jėgas naujam efektingam šou.

  Jos vietą užėmė ne ką mažesnį talentą turintis maestro Ruduo. Šis teatro virtuozas pagal  kasmetinį scenarijų  ugningoje meilės dramoje  vaidins įsimylėjusį turtuolį, kuris savo mylimąją Gamtą hipnotizuos meilės apžavais, kerės jos sąmonę melancholija, pūs į akis jai meilės miglą, puoš jos kūną sodrių spalvų apdarais ir šilkiniais voratinklių šydais. O paskui, spektaklio pabaigoje, tarsi prieš meilės aktą Ruduo savo mylimąją  išrengs ir paliks lapkričio darganose ir šaltyje... išdavikiškai nuogą. Skaityti toliau..

                                                            *****

  Jurgos Ivanauskaitės „Viršvalandžiai“