W. Styron „Sofi pasirinkimas“
Ar pamenate jaudulį, lydėjusį skaitant jums
patikusią knygą? Kai tylioje būtyje su knyga pirštai tyliai vertė puslapius,
akys spėriai lakstė tekstu, sąmonei žodžius mašinaliai perdirbant į vaizdinius?
Kiek kartų skaitydami įtaigiai parašytą knygą (neretai miegą ir darbus nustūmus
į antrą planą) netekome savikontrolės? Leidome rašytojų fantazijai nugalėti
sveiką logiką, jauduliui surakinti širdį, ašarų rasai vilgyti akis. Kiek
dažnai, po skaitymo apimti ekstazės tikinome bendraminčius, girdi: ,,Tokios geros
knygos dar neskaitėme!”? Kurių rašytojų kūriniai, pilni herojų likimų, nuotaikų
bei įvykių aprašymų, pavergė mus, palikdami mūsiškėse atminties galaktikose
neišdildomą rėžį? Neabejoju, savo prisiminimų drobulėse kiekvienas skaitantysis
laiko įvyniotą brangenybę - asmenišką vertingų knygų sąrašą. Sąrašo talpa -
individuali.Skirtingi skoniai, intelektai vis kitaip sveria ir matuoja
vertybes. Ir kokybėje, o ne kiekybėje esmė.
Ne viena knyga įstrigo ir mano atmintyje. Tačiau turiu prisipažinti - ne kiekvienai perskaitytai knygai suteikčiau ,,Geros knygos" titulą. Į rankas retsykiais papuola knygos, kurių siužetas atrodo nukopijuotas, blankus, dvelkia provincialiu gražbyliavimu. Neįdomu, kai skaitantysis, užbėgdamas veiksmo eigai už akių, nujaučia herojų elgseną ir knygos baigtį. Be vargo išsprendžia knygos turinyje rašytojo paslėptus rebusus. Skaitant, būtina intriga, akibrokštai, netikėti tematikos posvyriai ar tiesiog rašančiojo stiliaus išskirtinumas. Tik tuomet skaitymo procesas yra jaudinantis ir įsimintinas. Ne kiekvienam kūrėjui tai pasiseka įgyvendinti.Tik plataus profilio rašytojas, giliau matanti asmenybė, geba sukurti įdomius personažų charakterius. Moka įtaigiai perteikti neapčiuopiamas subtilybes - jausmus, nuotaikas, kvapus, spalvas, skonį, geba be teptuko ir molberto žodžių potėpiais nupiešti įstabiausius peizažus bei scenas, kuriose, rodos, pats dalyvauji.
Neabejotinai, rašytojas, apie kurį noriu
pakalbėti šiandien, amerikiečių literatūros klasikas Williamas Styronas -
vienas iš tokių.
W. Styrono kūryba - JAV Pietų balsas. Šio rašytojo kūrybai įtaką darė kitas garsus jo kraštietis W. Faulkneris. W. Styronas analizuoja blogį, jo aspektus bei apraiškas, lyriškai rutulioja žmonių likimus, jų jausminį pasaulį. Kiek man žinoma, į lietuvių kalbą yra išverstos tik dvi minėto autoriaus knygos. Tiems, kurie gerai skaito angliškai, bibliotekose ar knygynų lentynose vertėtų paieškoti šio puikaus romanisto išleistų kūrinių. Jų sąrašas didelis. Skaitytojams turėtų patikti vaizdingos kompozicijos sakiniai, detalus, bet neperkrautas tekstas.
Aš norėčiau pakalbėti apie W. Styrono romaną ,,Sofi pasirinkimas”. Šis romanas turėtų nepalikti abejingais tų, kurie domisi antisemitizmo problema, prieškarinėmis Europos nuotaikomis, Antrojo Pasaulinio karo istorijos faktais su visomis jų išdavomis, nusidriekusiomis per žmonių likimus ir laiką. Kuo ši knyga patraukė mane? Pradėjus skaityti pirmąjį knygos puslapį pajutau talento dvelksmą. Į skaitymo sūkurį įtraukė sklandi ir savita raiška, ir neapleido tol, kol neperskaičiau beveik šešių šimtų puslapių. Be abejonės, jausmus drebino dramatiškas turinys - likimai, likimai, likimai: suspardyti neapykantos batais, nutaškyti kraujo dėmėmis, deginti krematoriumuose. Akimirkose - dangaus apvaizdos palytėti, apgaubti beprotiška meile, aistringai bučiuoti.
Pagrindinės romano herojės Sofi prototipas - tikroviškas. Nuo vokiškojo genocido išsigelbėjusi jauna lenkaitė gražuolė apsigyvena Amerikoje, Niujorke. Ji - viena iš tų naujųjų eurobrukliniečių, bandančių savomis kojomis žingsniuoti naujo gyvenimo gatvėmis. Skambant minkštam slaviškam akcentui, Sofi dėlioja naujos kalbos žodžius, tarpais paklystančius svetimos kultūros barjeruose. Tarsi užuovėjos nuo graužaties ir prisiminimų skersvėjų, atvykėlė naujakurystėje ieško bendraminčių, malonumų. Sofi subtilus moteriškumas, joje gyvenanti paslaptis, žavi ne tik jos nenuspėjamo elgesio meilužį Nataną, bet ir jauną naivų bernioką Stingą. Atsiranda meilės trikampis. Jame tik du jaučiasi laimingi. Stingas vietoj meilės atsako gauna Sofi pasitikėjimą ir atsivėrimų akistatas. Nuodėmklausys Stingas yra ne kas kitas, kaip knygos autorius, po daugelio metų ryžęsis aprašyti kraupią jaunos merginos šeimos istoriją. Kad pasakojimas nebūtų toks tamsus, pridėjęs autobiografijos faktų bei išmonės, o vietomis - šmaikščių epizodų ir ironijos, autorius viską surinko ir surišo į tvirtą mazgą - solidų romaną.
Romane narpliojama istorija prasideda prieškarinėje Lenkijoje, teisės profesoriaus, daugelio Europos universitetų teisės mokslų garbės daktaro Beganskio šeimoje. Šio žmogaus namuose moterims galiojo bekompromisio paklusnumo taisyklės. Net vienturtė šeimos dukra – gražuolė mergina, laisvai kalbanti užsienio kalbomis, mokanti stenografuoti ir spausdinti mašinėle, tarnauja despotiško tėvo poreikiams, dirbdama prie jo neapykanta žydams alsuojančios knygos gimimo.
Svarbiausias profesoriaus Beganskio gyvenimo darbas - “Magnum opus“ – knyga, kuria jis, manė kasąs duobę žydams. „Magnum opus“ profesorius kalba apie žydų eksploataciją, „geto suolus“ žydų studentams ir pan...
Likimo ironija - į žydams kasamą duobę sukrito beveik visi profesoriaus šeimos nariai. Duobės gylį išmatavo Sofi, praradusi vyrą, tėvą, mamą ir savo kūną ir kraują - vaikus. Sofi matė pragarą, juto jį, juo kvėpavo.,,Nors ji ir ne žydė, ji iškentėjo ne mažiau, kaip bet kuris žydas, tam tikra gilumine prasme kentėjo labiau nei dauguma...”
Per klaidą į Aušvico koncentracijos stovyklą atvežtuosius Sofi ir jos mažulėlius vaikus bedalis likimas paskirstė: tie, kurie į kairę - myriop, į dešinę - lėtam žmogiškumo išniekinimui ir badmirystei. Tas pats negailestingas likimas girto vokiečio atsainiu balsu išrėkė: ,,Vieną vaiką gali pasilikti. Paskubėk rinktis. Rinkis po velnių, arba aš juos abu ten pasiųsiu. Greičiau!”.Koks antžmogis gali primesti motinai šitokį pasirinkimą?
Traumuotoje Sofi sąmonėje įsiminė kažkokio SS funkcionieriaus pateiktos taisyklės: ,,Jūs čia atvykote į koncentracijos stovyklą, o ne į sanatoriją, ir iš čia tėra tik vienas kelias - pro kaminą.“<...>,,Kam nepatinka, gali pasikarti ant spygliuotų vielų. Jeigu šioje grupėje yra žydų, žinokite, kad jūs neturite teisės gyventi ilgiau nei dvi savaitės”. Po to pridūrė: ,,Vienuolių yra? Jums, kaip ir kunigams - vienas mėnuo.Visiems kitiems - trys mėnesiai”.
Baigiantis karui, ėmė artintis rusai. Esesininkai, po savęs norėdami palikti kuo mažiau įkalčių, nusprendė atsikratyti stovykloje dar likusiais keliais šimtais vaikų. Daugiausiai jų buvo lenkai, nes žydukai jau buvo išžudyti. Per stiprų šaltį vaikus esesininkai nuvarė prie upės, liepė nusirengti varganas drapanas ir, neva, išsiskalbti. Paskui privertė apsivilkti šlapius rūbus ir surengė daug valandų trukusį patikrinimą.Tą dieną visi šaltyje prastovėję vaikai mirė. Mirė nuo peršalimo ir plaučių uždegimo. Kaip sužinoti, gal ten buvo ir Sofi sūnus Janas?
Kiek klausimų likimas uždavė trapiai Sofi būtybei? Kiek pasirinkimų primetė be teisės rinktis? Sofi pateko į „elitą“- liko gyva, kai tuo tarpu tūkstančius žydų, čigonų, graikų ir slavų vėlių Lenkijos vėjas nuskraidino pas Dievą. Būtent jo Sofi ir išsižadėjo. Bet ar galima ją už tai teisti? Atsakymai į šį ir kitus klausimus paslėpti dramatiško romano puslapiuose.
Antisemitizmas - sena, kaip gyvenimas tema. Kaip žinia, ši tema ir rasizmo klausimas Amerikoje yra viešumos tabu. Šiukštu negalima jos liesti, nes, kaip ir sovietmečiu, burnodamas prieš tarybinę santvarką, gali užsitraukti nemalonę. Bukinantis neutralumas - pozicija, už kurios dažniausiai slapstosi kontroversiška nuomonė. Bus nenuoširdu jei jos nepareikšiu. Perskaityta knyga dar labiau sustiprino nuomonę, jog genocido žala buvo padaryta daugeliui Europos tautų ir yra vienodai didelė ir lygiavertė. Praradimus ir kančią visų tautybių asmenys išgyveno tolygiai. Privilegijuotų šioje srityje negali būti! Tačiau, prieš tariant kiekvieno drąsesnio komentaro žodį jį būtina pasverti ant istorijos ir žmogiško padorumo svarstyklių.
Pagarbiai- Laima,
(Savaitraštis ,,Amerikos lietuvis” 01-31-2009)
